- pliaupimas
- pliaupìmas sm. (2) → pliaupti. 1. Dvi dieni vieno pliaupìmo Rdm. Pliaupìmas buvo – kiaurą vasarą Rdn. Ne dyvai, ka po tokio pliaupìmo i šulinė[je] vanduo pakilo Vvr. Pliaupìmas to lietaus, kada gi galas bus! Ut. 2. Ir vėl nieko negirdėjau, kaip tiktai upelio pliaupimą Vd. 3. → pliaupti 6: Ėgi pliaupimas lempos! Ds. 4. K → pliaupti 7. 5. → pliaupti 8: Pradžioje pliaupimo kiaulė greičiau pasikrekia, nekaip ant galo rš. \ pliaupimas; išpliaupimas
Dictionary of the Lithuanian Language.